|
NUOPELNAI. Tarptautinės fotomenininklų federacijos fotomenininko AFIAP vardas, dukart skirta VaIstybinė stipendija, stažuotė Suomijoje, 10 asmeninių parodų (iš jų dvi - Suomijos Soboliov galerijoje). Konkursai: TeleTeam Herten FlAP aukso medalis (vienintele lietuvė, gavusi tokį apdovanojimą už spalvotą fotografiją!), Salon mondiai d'art photograpique FlAP diplomas, World Wide Photo pirmoji vieta, Pasaulio lietuvių fotografijos parodos pirmoji vieta, Turistinės fotografijos konkurso pagrindinis profesionalų grupės prizas. Fotografijos spausdintos knygose Lietuvos fotografija. Vakar ir šiandien, Histoires D'Oeuifs (Šveicarija), Sąskambiai, Žmogaus ir gamtos pavasaris(abi JAV). Moka anglų, vokiečių, mokėsi kinų, japonų kalbų, užsiima dvasinėmis praktikomis.
SVAJONĖ. Su fotoaparatu nesiskiria nuo šešerių metų. Namie su tėčiu spausdindavo nuotraukas, mokykloje vaikščiodavo apsikarsčiusi Smenomis, Zenitais ir dar 8 milimetrų kamera. Geriausiai jaučciasi fotografuodama.
ŽlNGSNIAI. 1994 metais draugė pamatė jos nuotraukas ir pasiūlė išsiųsti jas į laikraštyje paskelbtą Fuji konkursą. Iš mana albumo. Megėjisku fotoaparatu darytos pajūrio nuotraukos laimejo antrąją vietą. Po dviejų savaičių Kodak - Europanorama konkursas ir premija. ,,1995 metais buvau pakviesta įi Fotomenininkų sąjungą. 2000-aisiais išrinkta į Fotomenininkųj sąjungos valdybą: esame dvi moterys tarp 14 vyrų. Šiandien net ne visada žinau, kokiose parodose dalyvauja ar kokiose knygose spausdinami manoa darbai. Pavyzdžiui, netikėtai gavau iš Šveicarijos knygą Histoires D'Oeuifs, kur mano nuotraukos ir pristatymas - šalia tokių fotografijos grandų kaip Cartier Bressonas, Andy Warholas.
ŠlANDIENOS CREDO. Gyvenk čia ir dabar, būk laiminga šią akimirką. Niekada neatsisakyk jokio darbo: nors ir koks jis būtų sunkus ar neįdomus, kada nors suprasi, jog tuo metu tau jo labiausiai reikėjo.
DRĄSIAUSIAS POELGIS. Džiungarijos Alatau kalnuose pirmą dieną išniro ranka ir trūko raiščiai. Vidury žygio atsisegė 30 kg sverianti kuprinė ir ėmė mane tempti žemyn. Isikirtau ledkirčiu ir pakibau. Po 20 minučių vadas mane išgelbejo, o aš sugebejau isšaugoti net kuprinę ir fotoaparatą. Po mėnesio grįžusi namq nuejau pas gydytoją, tada ir sužinojau, kas buvo nutikę mano rankai. Kalnuose kiekvienas žingsnis gali būti paskutinis.
SUMANIAUSI ŽlNGSNIAI. Gebu išgirsti savo vidini balsą ir daryti tai, ką noriu. Pavyzdžiui, atsisakyti patikimo darbo dėl jogos kursų Vokietijoje. Tokia dilemma buvo kilusi keletą kartų, tačiau vėliau visada rasdavau dar geresnę vietą, o šiandien dirbu ten, kur visada norėjau, – namie.
MEILĖ IR KARJERA. „Man 31, atrodau kaip 20-ies, jauciuosi 10-metė… Galiu prisirišti kaip vaikas, bet kurti šeimą nesijaučiu subrendusi. Žinau: ateis laikas, ateis ir mano žmogus. O kol kas yrs darbas ir man to pakanka.“ |
|
