Kalnuose kabėdama virš bedugnės vilnietė fotomenininkė Vėtrė Antanavičiūtė nepanikavo. Ji tvirtai žinojo, kad ledkirtis ją išlaikys tiek, kiek reikės. Prieš išvažiuojant į Džungarijos Alatau kalnyną Kazachstane aiškiaregė ją perspėjo apie laukiantį išbandymą. Tačiau patikino, jog ji grįš namo. Tikėjimas grįžimu tada, kai atsidūriau per plauką nuo žūties mane išgelbėjo, tvirtino V.Antanavičiūtė. Kelionėse kalnuose ji praktikuoja kaukazietiškos jogos kursuose išmoktas baltosios magijos gudrybes. Išvaikyti debesis dešimties kilometrų erdvėje jos jėgoms. Šių galių Vėtrė net nevadina burtais. Ji tai įvardija kaip šiuolaikinius žmones pasiekusia protėvių sukurta apsauga nuo nepageidaujamų aplinkos veiksnių. Paprasti maginiai veiksmai gali išgelbėti žmogų nuo netikėtų pavojų kasdieninėse situacijose. Pavyzdžiui, vairuojant automobilį. Dar prieš šešerius metus V.Antanavičiūtė buvo įsitikinusi, kad niekada nesiburs. Tačiau po to, kaip mintyse suformulavo šį teiginį, atsidūrė būrimo kursuose. Juose būrėja ne tik nusakė jos ateitį. Netrukus pati Vėtrė pradėjo žvelgdama į kortas painioti gyvenimiškose situacijose susipynusių žmonių likimus. Kelerius metus kortų kaladės visada būdavo jos krepšyje. Jas įsimesdavo eidama į darbą, nepamiršdavo pasiimti ir pakviesta į svečius. Prieš metus Vėtrė pradėjo kortas palikinėti namuose, jas pasiima tik tada, kai su žmonėmis iš anksto susitaria. Jai pabodo būti savotiška vakarėlių linksmintoja. Dažnai, kai tik pabosdavo sėdėti už stalo, kas nors iš aplinkinių ar vakarėlio šeimininkai prisimindavo ir pasiūlydavo Vėtrei išsitraukti kortas. Daugelis žmonių tuo labai naudojosi, pastebėjo V.Antanavičiūtė. Nemėgstu, kai buriasi vien iš neturėjimo ką veikti. Tai ne žaidimas. Kortų pagalbos verta prašytis tik tada, kai iškyla neišsprendžiamas klausimas. Žmogaus gyvenimą valdo lemtis ir likimas. Likimą galima koreguoti, tačiau lemties nepakeisi, tvirtino Vėtrė, aiškindama kodėl dažnai rytą ji pradeda prieš save išdėliodama kortas. Tada, kada žmogus žino, ko gali tikėtis, jis įstengia koreguoti dienos įvykius. Burdama ji nekreipia dėmesio į aplinką, nesistengia sukurti kuo paslaptingesnės atmosferos. Ateitį pranašaujančias Taro kortas dėlioja ir ant kavinės staliukų. Pagrindinis srautas moterys nuo 35 iki 45 metų, neišsprendžiančios asmeninio gyvenimo problemų. Būrėjos patarimų mieliau įsiklauso kur kas jaunesni vyrai. Vėtrei yra tekę burti netgi kunigus. Būrėja dažnai žmogui turi pavaduoti psichologų. V.Antanavičiūtė įsitikinusi, kad jos padėtis yra pranašesnė nei žmogaus psichikos žinovo. Tik būrėja, remdamasi ženklais, gali garantuoti, kad vienas ar kitas dalykas išsipildys.

Irma Laužikaitė "Lietuvos Rytas" 2001