Vėtrė Antanavičiūtė baigė Dailės akademiją, įgijo dabar madingą dizainerės specialybę ir jau dešimt metų dirba reklamos srityje. "Jaučiuosi kaip žuvisvandenyje", - sakė. Gerai išmano, kaip gaminama reklama. Dirba firmoje "Loro dizainas", turi nemažai asmeninių užsakovų. Vėtrei sekasi ir fotografuoti: ne vienam fotomeistrui yra nusluoščiusi nosį tarptautinėse parodose. Paskutinis jos laimikis - kelionė į Italiją, kurią pelnė pasaulinėje turizmo fotografijos parodoje.
Vėtrė dvidešimt aštuonerius metus gyvena Vilniuje. Gimtasis miestas jai nė kiek neįgriso. Net neįsivaizduoja, kad galėtų keltis kur kitur. "Maskvoje nebėra senojo Arbato, - sake, - o Vilnius , kaip ir Paryžius, Budapeštas , išlaikė savo dvasią".Vis dėlto galima pasakyti, kad Vėtrė turi savybių kurios pritrenktų ne vieną.
1. Tikriausiai esi vienintelė Vėtrė pasaulyje?
Ilgai maniau, kad taip iš tikrųių yra. Tačiau Dailes akademijoje sužinojau, kad gyvena dar viena Vėtrė. Svarbiausia, kad ji, kaip ir aš, studijuoja dizainą. Tik už mane trejais metais jaunesnė.
Daug kas mano, kad vardas (ji sugalvojo mano tėevas) kilęs iš žodžio "vėjas", bet iš tiesų jis reiškia kosminio laivo pavadinimą.
2. Galbūt esi šviesaus atminimo Kazimiero Antanavičiaus giminaitė?
Ne, nes turečiau būti Antanaityte. Į tėvo gimimo liudijimą įrašė ne tą pavardę emimas. d~. Net jo mama dėl to turėjo keisti dokumentus. Tevas pagal pasą yra Stasys Antanavičius, gimęs 1945 metų sausio 25 dieną iš tikrlųjų jis yra Rimas Antanaitis, gimęs 1944 metų rugsejo 26-ąją.
3. Tai gal su Vaidotu Antanaičiu esate vieno kraujo?
Negaliu pasakyti, nes nieko nežinau apie jo giminę.
4. Ar kada nors gyvenime esi gavusi diržo?
Ne. Tėvai niekada nemušė. Buvau gąsdinama, kad gausiu. Tai dar baisiau.
5. Atrodai gerokaijaunesne negu esi. Ardat.- nai tau tai sako?
Kiekvieną kartą , kai susipažįstu, tenka rodyti pasą. Niekas netiki, kad man - 28-eri. Kai sutikta draugė klausia, ar jau ištekėjau, atsakau: na, kaip man ištekėti, kad vyresni į mane nežiūri, nes mano, jog esu pienburnė sužinoję, kiek man metų, mano, kad jau nurašyta".
6. Ar jau sutikai svajonių vyrą?
Dar ne, bet laukiu.
7.Profesionali fotografija - greičiau vyrų užsiėmimas cia Kodėl ją rinkaisi?
Mokykloje lankiau saudymą. Treniravausi Kalašnikovo automatu. Žvejoju nuo ketverių penkerių metų. Kai įstojau į žvejų megėjų draugiją buvau ten vienintelė moteris. Vasarą į Nidą vežuosi meškerytę ir ant malo žvejoju. Traukia vyriški užsiėmimai.
8. Ką nufotografavai pirmą kartą?
Besikarstančias po medžius drauges. Mūsų kiemas yra Karoliniškėse. Ten ankščiau buvo kaimas. Išliko sodas prie miško. Auga obelų, vyšnių.
9. Ką labiausiai mėgsti fotografuoti?
Fotografija man - saviraiska. Tai mintys, perteiktos daiktais. Kažkada su draugais nuvažiavom prie ežero. Jie šlapi drebėjo ir buvo panašūs į ką tik išsiritusius paukščiukus. Iš molio nusilipdžiau to vaizdo modeliuką. Taip gimė nuotraukų ciklas. Man reikia, kad nuotraukose būtų ne tik uzfiksuotas kadras, bet ir atsispindėtų mano požiūris.
10. Ar kolegos tavęs nediskriminuoja?
Tikrai ne. Greičiau padeda. Per Vanessos Mae koncertą atsidūriau arčiausiai virtuozės.
11. Kokios gyvenimo akimirkos įsiminė labiausiai?
Daug jų yra. Čigone man buvo ištrynusi atmintį. Kurį laiką negalėjau prisiminti, kas vyko praeity. Kai patekau pas dvasios mokytoją ir jis hipnoze bandė ištraukti įvykius, pirmiausia išlindo koncertai. Pirmas buvo Menuchino. Paskui Kabalje. Tada supratau, kas man yra didžiausia vertybė...
Kalnuose buvau pakibusi virs bedugnes. Įvyko stebuklas ir likau gyva. Tai kainavo daug nervų, bet drauge užsigrudinau.
12. Kada jautiesi laiminga?
Dažnai. Kai klausausi muzikos, bendrau- ju su [domiais zmonemis, kai matau este- tiskus vaizdus, kai vyksta sventes.
13. Kuri kelionė ypač įsiminė?
Su Europa susipažinau savanoriško darbo stovyklose. Ten suvažiuoja jaunimas iš viso pasaulio. Susiradau daug draugų. Prieš kurį laiką išsiunčiau šimtą šventinių sveikinimų.
Prancūzijoje nuo kalnų valėm sąmanas. Turkijoj vyko festivalis. Didžiausią įspūdį paliko Portugalija. Ten surengėm spektakį. Man teko karalienės vaidmuo.
14. Kas tau yra didžiausias autoritetas?
Dvasiniai mokytojai.
15. Kadėl namie laikai botent katę?
Kačiukas - švelnus gyvūnėlis, labai ramina. Beje, neseniai turėjau ir balandį. Vaikai norejo užmusti. Draugė išgelbejo ir atidavė man, nes jos katinas didesnis, o mana nepuola. Kai pasveiko ir pradėjo skraidyti - išleidau. Padariau daug nuotraukų, nufotografavau atsisveikinimo momentą. Tomis dienomis net rašiau dienorastį. Iš pradžių bijojo, vėliau panages man snapu išvalydavo. Ir Nidoj į kambarį atskrisdavo balandis. lesė iš tos pačios lėkštės. Kai miegodavau, tupėdavo ant lovos krašto. Vieną kartą net su patele svečiavosi. Toji apžiūrejusi kambarį greit išskrido.
Daug buvo paukščių istorijų. Nuo trylikos metų kolekcionuoju keramines varnas, o prieš metus susidūriau su tikra varna . Su mama nuvažiavom į konferenciją Jurmaloj.
Vaikščiojom pajūry. Staiga iš nugaros užpuolė varna ir prakirto galvą. Ne tiek skaudejo, kiek išsigandau.
16. Žinau, kad moki burti. Kada pradėjai?
Labai netikėtai prieš pusantrų. metų. Paskambino draugas ir paklausė, ar nenorėčiau, kad mane išburtų. Sakiau, kad niekada gyvenime. Galų gale jis įtikino, kad galima bent susipažinti. Netrukus ta moteris iš Lenkijos (ji projektuoja ekologiškai švarius pastatus) ne tik nuspėjo mano ateitį, bet ir perdavė savo žinias. Būrimas man yra ir dovana, ir labai didele bausmė. Dovana, nes to negalima išmokti. Bausmė todėl, kad nuolat tenka klausytis kitų ir nuo to pavargstu.
17. Ką dar gali ?
Daug ką. Pavyzdžiui, patekti į koncertą be bilietų. Aišku, stengiuosi to nedaryti. Tampi nematoma ir įeini. Kartą negalėjom patekti į LIFE. Policininkai miniai šaukia: "Kur lendat be bilietų!", o aš tarp jų stoviu ir nemato. Taip ir įlindau.
Galiu basa eiti per žarijas, stiklus. Beje, visa tai gali daryti kiekvienas žmogus.
18. Ar gali sukelti audrą?
Niekada nebandžiau. Mano draugo specializacija - kelti audras. Jam puikiausiai išeina lietus. O aš raminu. Visi, su kuriais ejau į kalnus, žino, kad stabdžiau lietų. Kalnuose tai - tragedija. Pasakiau, kad galiu nuvyti debesis dešimt kilometrų. Apsiniaukusiame danguje atsivere žydras tarpelis, ir kur mes ėjom, ten švietė saulė. Ne kartą teko tai daryti. Pernai per Jonines visur lijo, o viename Vilniaus plotely - ne. Dabar suprantu, kodėl meteorologai kartais apsirinka. Kas nors sukelia audrą - ir po giedros.
19. Kaip sutikai Naujuosius metus?
Turėjau važiuoti į Vokietiją susitikti su Guru iš Indijos. Bet kelionė nusikėlė į sausį. Prieš tai Naujuosius metus sutikau vienuolyne su jonitais.
20. Gal gali pasakyti, ką mums žada 2000-ieji?
Mano galva, vyks didžiulės permainos. Skaičiai 999 reiškia proto amžių. Tobulės kompiuteriai, technika pasieks auksčiausią lygį. 0 2000-ieji... Nėra jokios informacijos. 2 reiškia pasąmonę, energetiką. Keisis mūsų sąmonė. Vaikai gims kitokie. Bus gabesni. Jau dabar aišku, kad labiau domimasi psichologijos, dvasios dalykais. Ateityje tai stiprės.
Kalbejosi Audronė ŠIMAITYTE
"SAVAITGALIO ŽURNALAS" 1998 |
